- apstabinti
- 1 apstabìnti 1. žr. apstabdyti 1: Kaip veik tiktai trūkis apstabintas buvo, tai įkopė karaliūnas Kel1881,57. Staigu kvepas sūrio lapę apstabina Žlv. 2. žr. apstabdyti 4: Ans greitai moka iš nosės bėgantį kraują apstabìnti Up. 3. tr. padaryti pastovų, turintį tam tikrą pavidalą: Sąmoningumas įvairiu būdu pildo ir apstabina nesąmoningumą, tai esti suteikia jam lytį Vd. | refl.: Gamtoje pamatome augimo jėgą, apsistabinančią pavidalais Vd. \ stabinti; apstabinti; nustabinti
Dictionary of the Lithuanian Language.